Anantara das. Dienoraštis. Mes visi vieno Tėvo vaikai

pexels-photo-1494626

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Rugpjūčio 31 diena

Sveiki, mielieji. Papasakosiu Jums vieną istoriją.

Prieš penkis tūkstančius metų, Kurukšetros lauke, Indijoje, įvyko didžiulis mūšis. Jis tęsėsi aštuoniolika dienų ir ten žuvo milijonai žmonių.

Kovėsi giminaičiai. Vienoje pusėje Kauravai, kitoje – Pandavai. Jie vieni kitiems buvo pusbroliai. Ir vieni, ir kiti atsivedė savo sąjungininkus su didžiulėmis kariuomenėmis.
Tuo metų Vjasadeva, išminčius, užrašytų Vedų autorius, savo širdyje jautė didžiulį skausmą, nes kovėsi jo giminaičiai.

Jis negalėjo žiūrėti į šitą brolžudišką karą, todėl dar prieš pat mūšį nusprendė pasitraukti iš kovos lauko.

Jis ėjo keliu ir staiga pamatė vorą, kuris greitai bėgo žeme.

– O kur taip skubi, vore? – paklausė išminčius.
– Lyg tu nežinotum, kad Ardžunos kovos vežimas netrukus važiuos šiuo keliu. Jeigu aš būsiu ant šio kelio, tai mane tikrai suvažinės.

Vjasadeva labai prajuokino šis atsakymas ir jis tarė:
– Iš jokios akies neiškris jokia ašara, jeigu tu žūsi. Pasaulis tikrai nepajaus jokios netekies, jeigu tave ir suvažinės Ardžunos kovos vežimas. Neliks jokios tuštumos, jeigu tu ir dingsi iš šio pasaulio.

Vorą šie žodžiai labai palietė ir jis visas drebėdamas nuo tokios neteisybės, pradėjo šaukti:
– Kaipgi taip! Tu, išpampęs seni, tau atrodo, kad jeigu tu numirsi, tai pasauliui tikrai bus didelis nuostolis, o apie mane tai tikrai niekas nieko nekalbės.

– Tačiau ar tu supranti, kad aš irgi turiu ir žmoną, ir vaikus. Ir kaip ir žmonės, juos myliu. Aš irgi turiu namus, maisto atsargų. Ir aš, kaip ir tu, prisirišęs prie šio gyvenimo.

– Aš taip pat jaučiu alkį, troškulį, skausmą, liūdesį, džiaugsmą, žavesį ir ilgesį kai išsiskiriu ir susitinku su savo artimaisiais ir kitomis gyvomis būtybėmis. Mano pasaulis viduje ir išorėje toks pat didelis, kaip ir žmonėse, ir kitose gyvose būtybėse.

Išminčius Vjasadeva nuleido galvą ir tylėdamas pasišalino, savyje kartodamas vieną iš mantrų (Saamantjam etatp pašubhir narani) – Viskas yra viena: ir žmogus, ir žvėris, ir vabzdžiai, ir kirminai.

Ir galiausiai Vjasadeva pats sau tarė:
– Aukščiausiojo pažinimas, grožio, tiesos ir gėrio siekis, pasaulio vieningumo suvokimas – visi šie skiriamieji išminties požymiai yra žmogaus unikalios vertybės.

Ir Vjasadeva nuėjo toliau.

Moralas

  1. Tikra tiesa, kad apie Dievą gali kalbėti tik žmonės.
  2. Jokie gyvūnai kasdien negarbina Aukščiausiojo, kaip tai daro žmonės.
  3. Žinoma šiame Kali amžiuje ir žmonių, kurie pripažintų, kad yra Dievas ir Jį garbintų, liko visai nedaug. Tačiau jų dar yra.
  4. Ir tik dėl tų žmonių, kurie dar šiame blogio amžiuje atsiduoda Viešpačiui, laikosi šis pasaulis.
  5. Žmogaus gyvybės formai nuo pat gimimo būdinga ieškoti grožio, tiesos ir gėrio, nes žmogaus gyvybės forma jau turi tokią išvystytą sąmonę, kad supranta, jog tai yra gyvenimo privalumai, kad tame yra laimės pagrindai.
  6. Tačiau ne visi žmonės supranta, kad tais laimės elementais: grožiu, tiesa ir gėriu reikia dalintis, o ne tik naudoti sau. Dėl tokio nesupratimo visais laikais vyko ir vyks karai, nesutarimai ir pasaulio dalybos.
  7. Visa tai vyksta irgi dėl žemo sąmoningumo.
  8. Mes turime žmogaus kūnus, tačiau sąmonė dažnai yra dar gyvuliška, todėl mes kandame, spiriame, badome, trypiame, geliame, braižome, kad sunaikintume, kaip mums atrodo, savo priešus.
  9. Tačiau pasaulis vieningas. Jis Dievo kūrinys. Ir Dievui brangios visos gyvų būtybių kūno formos. Kol neturėsime išaukštintos sąmonės, mes nepamatysime tų gražių formų visumos, kuri matoma išminčiams ir Pačiam Viešpačiui.
  10. Pakelti sąmoningumą ir pamatyti viso pasaulio grožį gali kiekvienas žmogus.
  11. Tam tereikia savyje išsiugdyti Dievišką sąmonę.
  12. Dieviška sąmonė ugdoma kalbantis su Dievu.
  13. Kalbėjimas su Dievu – tai kiekvienoje tautoje esančios maldos.
  14. Pabandykime kasdien, kiekvienas pasikalbėti su Dievu ir pamatysite kaip gera ir ramu čia gyventi.
  15. Pamatysite, kad Jūs jau dabar gyvenate dvasiniame pasaulyje.
  16. Suvoksite, kad jau dabar esate amžini.
  17. Pamatysite, kad jau dabar žinote savo amžiną pašaukimą.
  18. Pajausite, kad jau dabar esate laimingi.
  19. Viso to pasiekimui tereikia tik kasdien, nuoširdžiai pasikalbėti su Juo.

Su meile!

Jūsų tarnas
Anantara das

Pasidalinkite su kitais!