Anantara Das. Dienoraštis. Iš kur ateina mūsų vaikai? 2 dalis

 

Dienoraštis

Kovo 7 diena
Šeštadienis
Vrindavanas, Indija

Tema: Vaikai. Iš kur ateina mūsų vaikai?

Sveiki mielieji!
Aš jau Vrinadavane.
Vrinadavanas – tai dvasinis miestas, esantis už 150 kilometrų nuo Delio.
Šiandien noriu pratęsti temą apie tai, iš kur ateina vaikai į šį pasaulį arba iš kur atėjome ir mes patys.
Vedos sako, kad visos gyvos būtybės, įskaitant ir mus, į šią Visatą pakliuvo prieš šimtą penkiasdešimt trilijonų metų iš priežasčių vandenyno. Priežasčių vandenynas plyti tarp materialaus ir dvasinio pasaulių. Į priežasčių vandenyną mes patekome iš dvasinio pasaulio.
Mūsų Visatoje yra 8 400 000 įvairių gyvybės formų. Iš tų 8 400 000, 900 000 gyvybės formų yra prisitaikiusios gyventi vandenyje, 2 000 000 – įvairių augalų, 1 100 000 – vabzdžių ir roplių, 1 000 000 – įvairių rūšių paukščių, 3 000 000 – gyvūnų rūšių, 400 000 –  žmogaus gyvybės formų.
Kodėl aš tai rašau?

Atsakymas:

Rašau tam, kad mes visi suprastume, jog mes ir mūsų vaikai jau seniai gyvename šioje Visatoje. Mūsų protai net nesupranta, ką reiškia trilijonai metų.
Mes tiesiog gyvenimas po gyvenimo keičiame kūnus, įgaudami vienokią ir kitokią patirtį.
Mums sunku tuo patikėti, tačiau Vedos labai smulkiai aprašo šiuos karmos ir reinkarnacijos dėsnius ir procesus.
Mes keičiame kūną po kiekvieno gyvenimo, priklausomai kokius prisirišimus išsiugdome per šį gyvenimą ir kokius poelgius padarome begyvendami.
Dabar per daug nesigilinsime į reinkarnaciją. Pasakysiu tik tiek, kad tiek mes, tiek mūsų vaikai jau gyveno tūkstančius kartų įvairiuose kūnuose ir tik šį gyvenimą jie yra mūsų vaikai, o mes jų tėvai. Kitą gyvenimą mes jų neatpažinsime, kaip ir dabar nežinome, su kuo ir kur gyvenome praeitą gyvenimą.
Mūsų vaikai į mūsų šeimą ateina iš trijų pasaulių.
Jie ateina iš rojinių planetų, žemės tipo planetų arba demoniškų rojinių planetų.
Kol vaikas yra labai mažas, mes beveik negalime atskirti, iš kokių planetinių sistemų jis atėjo, tačiau jam augant galima labai lengvai suprasti, kur jis gyveno prieš tai.
Reikia žinoti, kad visos mūsų Visatoje esančios planetos yra apgyvendinos, tačiau tai sunku suvokti, nes mes gyvendami čia, Žemėje, niekada nematome jokių oficialių delegacijų iš kitų planetų. Mums sunku suvokti, kad be mūsų dar kažkur yra gyvybė.
Tačiau Vedos aprašo, kad visur yra įvairiausios gyvybės formos, tačiau mes jų nematome tik dėl mūsų ribotų sensorinių sugebėjimų.
Iš tikrųjų, mes esame labai riboti.
Tarkime, kiaulė turi penkiolika tūkstančių skonio receptorių ir jai skanu viskas, ką ji valgo, o žmogus atskiria tik šešis skonius.
Žmogus turi apie penkis milijonus sensorinių neuronų, kurie leidžia užuosti. Bet tai niekis, lyginant su šunimis. Grynakraujai skalikai turi milijoną kartų daugiau sensorinių neuronų negu žmogus.
Žmogaus klausa taip pat nėra pati tobuliausia palyginus su kitomis gyvybės rūšimis.
Šikšnosparnių, kaip ir delfinų, klausa yra tobuliausia žinduolių pasaulyje. Jie girdi pačius įvairiausius garsus – tiek girdimus žmonėms, tiek negirdimus. Šikšnosparniai gali aptikti ore esančius žmogaus plauko storumo daiktus.
Todėl, jeigu jau mūsų planetoje žmogus savo sensoriniais sugebėjimais lyginant su gyvūnais nėra tobuliausia gyva būtybė, tai reikia suvokti, kad kitose planetose gyvenančios gyvos būtybės yra absoliučiai kituose išmatavimuose ir savo akimis jų tikrai nepamatysime.
Todėl, kaip miršta pas mus žmonės, taip miršta žmogaus gyvybės formas turintys gyventojai ir kitose planetinėse sistemose.
Kai miršta žmogus, jo kūnas lieka gulėti toje vietoje, kur žmogų palietė mirtis. Iš fizinio kūno išeina tikra to kūno valdytoja – siela su savo subtiliu kūnu – protu, intelektu ir netikru EGO. Ir ta siela, gyvenusi tame jau mirusiame kūne, laukia naujo įsikūnijimo mūsų akiai nematomame astraliniame pasaulyje.
Astralinis pasaulis yra šalia mūsų. Jis persipina, persmelkia mūsų pasaulį, tačiau jis subtilus, todėl mes jo nematome.
Taigi, žmogus, kurį mes pažinojome, mylėjome niekur nepradingsta ir nemiršta. Jis išeina iš visiškai sugadinto, pasenusio kūno ir atsiranda mūsų akiai nematomoje erdvėje.

Mūsų artimas žmogus miręs keliauja į:

1) Dvasinį pasaulį;
2) Rojines planetas;
3) Žemės tipo planetas;
4) Demoniškas rojines planetas;
5) Pragaro planetas;
Kai miršta mūsų artimas žmogus, jis priklausomai nuo gyvenimo būdo čia Žemėje gali sekančiame gyvenime gauti tą vieną iš 8 400 000 kūnų.
Reikia būti išmintingiems ir suprasti, kad ne visi dabartiniai žmonės po mirties vėl gims žmonėmis.
Kaip miršta pas mus žmonės, taip žmogaus gyvybės formą turinčios gyvos būtybės miršta ir kitose planetose.
Jos, palikusios savo fizinius kūnus, taip pat randasi astraliniame pasaulyje ir laukia naujo įsikūnijimo.
Kaip atkeliauja sielos į Žemę iš aukštesnių, žemutinių ir vidutinių planetinių sistemų pas mus? Arba kaip pakliūva dieviški ir demoniški vaikai į mūsų šeimas?

Atsakymas:

Jeigu tėvai daug meldžiasi, yra labai dorybingi, planuoja savo kūdikio gimimą, jiems gali gimti vaikai iš rojinių planetų. Jeigu į tokią šeimą ateina labai dorybingas vaikas, tai sakoma, kad tokioje šeimoje gimė angelas.
Kokie bus tokio vaiko požymiai, kai jis augs ir užaugs?

Atsakymas:

Toks vaikas ir užaugęs gyvens vienu principu: „Man gerai, kai Jums gerai“. Tai reiškia, kad toks žmogus savo gyvenimą paskirs kitų žmonių gerovei. Jis tiesiog tarnaus kitiems žmonėms.
Vaiko iš rojinių planetų požymiai: labai dvasingas, kūrybingas, labai gražus, teisingas, turintis neeilinius sugebėjimus, norintis tarnauti kitiems.
Jeigu tėvai gyvena kaip dauguma dabartinių žmonių (o dabartiniai žmonės gyvena aistroje, skubėjime, nerime, savanaudiškume ir neatlieka askezių, kad į jų šeimą ateitų tyra siela iš rojaus), tai į tokią šeimą ateina siela iš žemės tipo planetų.
Toks vaikas ir užaugęs gyvens tokiu principu: „Man gerai, kai man gerai“. Tai reiškia, kad tokiam žmogui rūpės tik jo paties gerovė. Daugių daugiausia, kas jį dar gali jaudinti, tai jo šeima ir kažkiek giminė.
Vaiko iš žemės planetinių sistemų požymiai (kaip ir daugumos šiuolaikinių vaikų) – kaprizingi, verkiantys, pykstantys, neramūs.
Jeigu tėvai gyvena neišmanyme, prieš lytinį aktą vartoja alkoholį, narkotikus, santykiaujant žiūri pornografinius filmus arba lytinis aktas vyksta per prievartą, netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, pas tokius tėvus gims vaikas iš demoniškų planetinių sistemų.
Toks vaikas užaugęs sakys: „Man gerai, kai Jums blogai“. Tai reiškia, kad toks žmogus kasdien ieškos progos, kaip pasidžiaugti kito žmogaus nelaime, nes tik kito žmogaus problemos ir kančios jam teiks džiaugsmą.
Vaiko iš demoniškų rojinių planetinių sistemų požymiai: absoliutus egoizmas, nevaldomi pykčio protrūkiai, kerštas, džiaugsmas dėl kitų nelaimių, savanaudiškumas, noras viską ir visur valdyti, pasitikėjimas tik savimi.
Kaip visų trijų tipų vaikai patenka į mūsų šeimas?

Atsakymas:

Tai atsakysiu rytdienos straipsnyje.
Jūsų tarnas
Anantara das

Redagavo Milvydė Paškevičiūtė

Pasidalinkite su kitais!