Anantara das. Dienoraštis. Kaip pakeisti savo gyvenimą?

ace-1822641_960_720

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Gruodžio 5 diena

Vrindavanas, Indija

Sveiki, mielieji. Paskaitykime šiandienos laišką, kuris skiriasi nuo visų anksčiau mano publikuotų laiškų.

Paskaitykime šį laišką, nes jis tarsi dar viena pamoka kaip pakeisti savo gyvenimą.

„Hare Krišna, brangus Anantara,

Aš neturiu jokio klausimo, noriu tik padėkoti už tai, ką darote dėl žmonių.

Gruodžio 5 dieną – lygiai dveji metai, kai iš Jūsų rankų gavau maldos karolius. Man nekilo klausimas, ar kartoti mantrą – jau iki tol ją kurį laiką kartojau su savadarbe japa mala. Vis dėlto ši diena man yra kaip aiškus atskaitos taškas, nuo kurio galiu peržvelgti didžiulius per tą laiką įvykusius gyvenimo pokyčius. Juos lėmė, žinoma, vidiniai pačios pokyčiai. Apsivalymo procesas ilgokai buvo gana skausmingas, tačiau žinojau, kad ir kas būtų – šio kelio neatsisakysiu, iškęsiu, kiek reikės. Ir tai pasiteisino. Sunkumai niekur nedings, tačiau tai, kaip dabar į juos žiūriu – kardinaliai pasikeitė. Ir tai išlaisvina.

Prieš dvejus metus dar buvau itin toksiškuose santykiuose. Sveikata buvo visiškai pašlijusi. Dirbau darbą, kuriame buvo didžiulis krūvis ir nuolatinis stresas, taip pat nepagarbus elgesys su darbuotojais. Buvau pilna kompleksų, nepasitikėjimo savimi, dėl daugelio nelaimių kaltinau sunkią vaikystę ir buvau prisirišusi prie trauminių prisiminimų. Nuolat kamavo nemiga. Stresą malšinau (iš tiesų tik didinau) cigaretėmis ir kava, valgiau bet ką. Neturėjau supratimo, kaip rūpintis savimi nei fiziškai, nei dvasiškai, ir net neturėjau tam jokio noro. Atitinkamai atrodė ir gyvenimas bei visi santykiai.

Per vidinę transformaciją, kuri vyko klausant vaišnavų paskaitų, meldžiantis, lankant šventyklas, skaitant dvasines knygas, atsisveikinau su aukos vaidmeniu ir prisiėmiau atsakomybę už savo gyvenimą. Tai pakeitė viską. Be jokių problemų – sprendimus tik pastiprinant mokslinėmis žiniomis – atkrito cigaretės, kava, mėsos ir kitų gyvulinių produktų valgymas, bereikalingos šlamštinės informacijos žiūrėjimas ar skaitymas, susireguliavo sveikas dienos režimas. Kartu atsirado daug kokybiškesnė energija, ramybė, dingo nemiga, didėjo pasitikėjimas savimi. Jeigu anksčiau kliūtys kildavo atliekant net paprastus dalykus, dabar viskas tarsi savaime pradėjo labiau sektis, tad pajudėjo ilgai ir skausmingai atidėlioti dalykai, dėl ko gyvenimas ilgai buvo strigęs kažkokioje vargo zonoje. Tarsi savaime išnyko toksiški santykiai, iš kurių anksčiau atrodė neįmanoma išsivaduoti. Pradėjau sveikti ir fiziškai. Atsiradus sveikesniam savo ribų ir vertės pajautimui, pradėjo tvarkytis ir santykiai darbe. Pakeičiau požiūrį į darbą kaip į tarnystę Dievui. Dėl to greitai priėjau moralinę dilemą, privertusią atsisveikinti su buvusia profesija, kuri nebuvo palanki dvasinei praktikai. Vėlgi, tai buvo skausmingas lūžis, tačiau dabar negaliu atsistebėti, kiek daug gero tai davė: gyvenime nebėra streso, alinimosi, yra daug daugiau kūrybos, pasitikėjimo savimi ir kitais.

Galėčiau dar vardinti daug pokyčių, kurie įvyko, ir tų, kurių dar matau savyje reikiant. Tačiau esmė tai, kad pokyčiai vyksta, ir viena ar vien su psichologijos žiniomis aš jų nebūčiau sulaukusi. Tas jausmas, kai meldžiantis tiesiog jauti atramą, tai, kad tavimi rūpinamasi – jis suteikia jėgų pakeisti gyvenimą, net jeigu jis lyg per mėsmalę būtų perleistas. Padeda atrasti visiškai kitokį gyvenimo skonį net po trisdešimties metų depresijos. Dabar aš ne tik nesijaučiu auka, bet ir su didžiausiu noru padedu kitiems žmonėms. Prieš porą metų tai buvo neįsivaizduojama.

Tad aš labai dėkinga, kad turėjau galimybę gauti šių žinių ir būti aplinkoje, kurioje jomis dalijamasi bei leidžiama pajusti Dievo artumą. Ir tebūnie tai tik ilgos kelionės pradžia 

Priimkite mano nusilenkimus.

Pagarbiai“

Atsakymas

Harė Krišna, miela Viešpaties atsidavusioji!

Aš dėkingas Viešpačiui, kad Jis mane atvedė į tą kelią ir kasdien padeda skleisti laimės žinias.

Aš dėkingas savo dvasiniam mokytojui, kad Jis kiekvieną minutę mane palaiko.

Aš dėkingas Jums visiems, kurie skaitote mano dienoraštį ir žiūrite mano paskaitas.

Aš dėkingas visiems, kurie mane remia finansiškai.

Aš dėkingas visiems, kurie už mane meldžiasi.

Aš dėkingas Jums (laiško autorei), kad parašėte tokį įkvepiantį laišką. Bet svarbiausia, aš laimingas, kad Jūs realiai pakeitėte savo gyvenimą.

Aš lenkiuosi Jums, kad patikėjote, jog su malda galima visiškai pasikeisti.

Man, kaip matote iš kasdieninių laiškų, rašo daug žmonių, tačiau tik vienetai parašo, kad jų gyvenimas pasikeitė.

Aš atsakau į laiškus, tačiau nežinau, kaip toliau žmonės gyvena, ar jie ko nors imasi iš to, ką jiems rekomendavau.

Tačiau, manau, skaitydami tuos laiškus bei mano komentarus, vediniais patarimais gali pasinaudoti ir kiti žmonės.

Visas mūsų gyvenimas, mūsų kiekviena diena, kiekviena akimirka yra pamoka ir egzaminas.

Visi tie mokslai ir išbandymai tik dėl to, kad mes taptume geresni.

Visi gyvenimo išbandymai tik tam, kad mumyse prabustų meilė.

Visi tie gyvenimo išbandymai tik tam, kad suprastume, kaip mes vieni kitiems esame reikalingi ir kokie visi aplinkui mus yra brangūs.

Aš siūlau visiems atidžiai perskaityti laiško autorės žodžius apie tai, kaip reikia keisti savo gyvenimą.

Jeigu kažkam reikia džapa malos, kuri gali pakeisti visą Jūsų gyvenimą, parašykite man ir aš Jums atsiųsiu.

Ačiū Jums dar kartą, kad parašėte man tokį laišką.

Jūsų laiškas – tai įkvėpimas man toliau pamokslauti.

Būkite amžinai laminga.

Su meile!

Jūsų tarnas 
Anantara das

Pasidalinkite su kitais!