Anantara das. Dienoraštis. Istorija apie penkis pirštus.

nail-art-2688565_960_720

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Vrindavanas, Indija

Kovo 22 diena

Sveiki, mielieji. Vakar ir šiandien sudarinėjau savo paskaitų Lietuvoje ir užsienyje tvarkaraštį, todėl beveik visą laiką praleidau susirašinėdamas su paskaitų organizatoriais ir kurdamas renginių skelbimus.

Kovo pabaiga ir visas balandis bus pašvęstas vien tik paskaitoms ir įvairiems renginiams.

Apsilankysiu daugelyje Lietuvos miestų. Kiekvieną dieną paskaitos vyks ir Kaune, Dvarakos ašrame, kurias mes transliuosime internetu. Be abejo, visada kviečiu gyvai apsilankyti tose paskaitose.

Šiandien kaip ir visada noriu pasidalinti viena pamokančia istorija. Paskaitykime.

Vieną kartą penki rankos pirštai susiginčijo, kuris iš jų yra svarbesnis ir didingesnis.

Mažasis pirštas tarė:

– Aš kaip vadas kovos lauke, visi manęs klauso.

Bevardis pasigyrė:

– O aš pasipuošęs auksu ir briliantais.

Vidurinysis pasakė:

– Aš iš šonų turiu po asmens sargybinį. Aš kaip karalius, nes esu viduryje.

Rodomasis pirštas tarė:

– O aš parodau kas gerai ir kas blogai.

Didysis pirštas atsiliepė:

– Jūs visi be manęs negalite nieko dirbti.

Iš tiesų kiekvienas pirštas yra savaip didingas. Po vieną jie neturi jokios naudos.

Moralas

Šiame pasaulyje visi yra lygūs. Niekas neturėtų didžiuotis tuo, kad yra kažkuo už kažką pranašesnis.

Mūsų gyvenime viskas vyksta analogiškai kaip su tais penkiais pirštais. Kiekvienas įsivaizduojame, kad esame kažkuo ypatingi.

Mes iš tikrųjų esame ypatingi, nes mes – Vieno Tėvo vaikai. Tačiau visi yra ypatingi, ne mes vieni.

Todėl gyvenime reikėtų pastebėti kiekvieno individualumą. Kiekvienas savaip yra gražus ir mielas.

Per kiekvieną gyvą būtybę reiškiasi ir kalba pats Dievas.

Jeigu pastebėsime kiekvieno individualumą ir jo vidinį grožį, pradėsime pastebėti ir patį Dievą.

Tada pamatysime harmoniją, amžinybę ir dvasinį pasaulį aplink mus.

Tačiau tam, kad visa tai pamatytume, reikia savyje išsiugdyti nuolankumą. Nuolankumas – pagrindinė sąlyga pamatyti kituose Dievo žvilgsnį, šypseną, autentiškumą, grožį ir kūrybą.

Nuolankumo kriterijus – mūsų minama lauko žolė, kuri priima mūsų koją su bet kokiu batu ir kuri niekada nereiškia pretenzijų, ką mes su ja bedarytume.

Tik taip ugdant savo charakterį mes galime tikėtis pajausti tą tikrą Dieviškumo energiją esančia kiekviename atome.

Su meile.

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!