Anantara das. Dienoraštis. Atsidavimas Dievui

girl-1505409_960_720

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Vrindavanas, Indija

 Kovo 25 diena

Sveiki, mielieji. Štai dar viena įdomi istorija apie tikrą atsidavimą Aukščiausiajam. Paskaitykime.

Mera buvo visiškai atsidavusi Dievui. Ji buvo tyra bhaktė (atsidavusi). Meros atsidavimas Dievui, jos meilė Jam pasiekdavo ekstazę.

Ji nebuvo paprasta moteris. Mera buvo karalienė, tačiau jos atsidavimas Dievui pasiekė tokią stadiją, kad ji pradėjo šokti gatvėse iš meilės Aukščiausiajam. Jos šeima bandė ją visaip nuraminti, nutildyti, užčiaupti, suvaldyti ir galiausiai jos atsikratyti. Šeima bandė netgi ją nunuodyti, nes niekada nebuvo taip, kad kažkas iš karališkos giminės pamęstų galvą dėl Dievo.

Viskas vyko Radžastane – vienoje iš valstijų, kur ištisus amžius vyravo labai griežti religiniai papročiai. Ten niekas viešai nedemonstruoja atviro moters veido. Radžastane moterys visada būdavo užsidengusios savo veidus, jos visada slėpėsi po sariu. Net vyras nebūtų pažinęs savo žmonos dienos metu, nes jos visą laiką vaikščiodavo su uždengtais veidais. Moterys savo veidą atidengdavo tik naktį, kai visiškai sutemdavo.

Tuo metu, kaip tik tokio griežto visuomeninio gyvenimo periodu, karalienė pradėjo šokti gatvėse. Aplink ją susirinko minios žmonių. Ji buvo taip apsvaigusi Dieviška meile, kad jos saris nusmuko nuo galvos ir visi pamatė jos veidą, rankas, o tai, tuo metu, prilygo didžiausiam prasižengimui. Visa šeima buvo apstulbusi nuo tokio jos elgesio.

Tačiau ji giedojo gražiausias giesmes Dievui, kokios tik kada skambėjo Žemėje, kadangi viskas ėjo tiesiai iš jos širdies. Ji tų giesmių ir dainų nekūrė, tai buvo jos spontaniški blyksniai. Ji buvo visiškai atsidavusi Krišnai (Aukščiausias Dievo Asmuo), Mera tiesiog mylėjo Viešpatį. Kartą ji tarė savo vyrui:

– Negalvok, kad tu mano vyras, mano vyras – Krišna. Tu man ne vyras, o tik menkas pakaitalas.

Caras labai supyko ir išvijo ją iš karalystės. Jai buvo uždrausta net įžengti į savo buvusios karalystės teritoriją.

Mera nukeliavo į Mathurą, kur anksčiau gyveno Krišna. Krišna iš šios Žemės buvo išėjęs jau prieš tūkstantį metų, bet jai Jis buvo gyvas. Tai meilės paslaptis: meilė išeina už erdvės ir laiko ribų.

Krišna jai buvo ne idėja, o realybė. Ji kalbėjo su Juo, miegojo šalia Jo, apkabindavo Jį.

Niekas, išskyrus ją, negalėjo Jo matyti, bet ji buvo visiškai įsitikinusi, kad Jis visada šalia jos.

Krišna jai buvo pačios egzistencijos esme. Buda tai vadino Dharma – dėsniu.

Mera Krišną vadino – „Mano mylimasis“. Taip reiškėsi jos kaip moters širdis.

Vieną dieną ji atėjo į Mathurą. Šioje vietovėje yra viena iš didingiausių Krišnos šventyklų. Tos šventyklos šventikas buvo davęs priesaiką, kad niekada savo gyvenime jis nepažvelgs į jokią moterį. Per 30 savo gyvenimo metų jis nebuvo matęs jokios moters. Joms buvo uždrausta įeiti į šią šventyklą, o jis pats niekada neišeidavo į lauką.

Kai Mera atėjo prie šventyklos, ji pradėjo šokti priešais vartus. Šventyklos sargybiniai taip įsižiūrėjo į jos šokį, kad buvo lyg užhipnotizuoti ir pamiršo užstoti jai kelią, kad ji negalėtų patekti į vidų.

Ji įėjo į šventyklos vidų ir tai buvo pirma moteris, kuri per 30 metų pateko šventyklos vidun. Šventikas kaip tik tuo metu atliko garbinimo apeigas Dievui.

Kai jis pamatė Merą, negalėjo patikėti savo akimis. Šventikas vos neišprotėjo, jis pradėjo ant jos šaukti:

– Dink iš čia! Išeik iš čia, moterie! Greitai! Argi nežinai, kad moterims čia uždrausta įeiti?

Mera nusijuokė ir tarė:

– Kiek aš žinau, tai visos gyvos būtybės yra moteriškos prigimties, išskyrus patį Dievą. Negi po 30 metų tarnystės Krišnai tu vis dar galvoji, kad esi vyras?

Po šių žodžių vyriausiojo šventiko akys tarsi atsivėrė ir jis puolė prie Meros kojų tardamas:

– Man niekada niekas to nesakė, bet aš žinau ir jaučiu, kad tai tiesa.

Moralas

Jeigu žmogus eina meilės arba meditacijos keliu link Dievo, pačios realizacijos viršūnėje jis įgaus moteriškumą. Buda ir Lao Czi bei visi, kurie pasiekė atsidavimo viršūnę, atrodo labai moteriški, kadangi mes apie juos sužinome, kai jie jau pasiekia tą viršūnę.

Pats Aukščiausias Dievo Asmuo Krišna sako, kad visos sielos yra moteriškos prigimties ir tik Jis Vienas – vyriškos.

Karališkoje arba dvasingoje šeimoje gimsta tie žmonės, kurie praeituose gyvenimuose buvo labai atsidavę Dievui. Jiems lengviau pratęsti savo dvasinį kelią, nes nebereikia ieškoti lėšų pragyvenimui.

Iš šalies tokie žmonės gali atrodyti kaip išprotėję, o iš tiesų išprotėję yra visi aplinkui, nes save laiko kūnais ir įvardija kažkokiais pavadinimais. Vedose tai vadinama prisirišimu prie netikro ego.

Iš nežinojimo į kiekvieno mūsų gyvenimą ateina kančios, kurios tiesiog dieną po dienos mus naikina, nors patys vaidiname, kad mums viskas gerai.

Gerai bus tik tada, kai mes galėsime spontaniškai šokti Dievui, kaip šoko Mera.

Su meile.

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!