Anantara Das. Dienoraštis. Spaudimas darytis abortą

pregnancy-466129_640

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt Pristatome šviežią jo dienoraščio įrašą labai skaudžia ir aktualia šiandienos visuomenei tema – abortas.

Spalio 19 diena

Pirmadienis

Vrindavanas, Indija

Šiandien atėjo toks laiškas su klausimu, kuris tikriausiai šiais laikais buvo iškilęs daugelyje šeimų. Pirmiausia paskaitykite laišką.

Tema: Spaudimas darytis abortą

Žinutė: Labas vakaras, visų pirma noriu padėkoti, kad esate ir padedate žmonėms. Stiprybės jūsų darbuose. Jums parašyti visada norėjosi – tai dėl vieno, tai dėl kito klausimo. Bet jie niekada neatrodė labai svarbūs. Dėl to su laiku ir įdėtomis pastangomis sprendėsi. Bet šiandien atsitiko toks dalykas, kuris mane tiesiog išmušė iš vėžių. Su vyru esame jauna šeima. Turim vieną vaiką ir, regis, aš vėl pastojau. Netyčiomis. Po nesaugių lytinių santykių. Vyras kitą dieną po jų man įsakė važiuoti į miestą ir nusipirkti kontraceptinę priemonę, veikiančią „po“. Bet aš nevažiavau, nenaudojų jokių hormoninių preparatų, nenoriu nutraukinėti jau užsižiebusių gyvybių. Priėmiau tokį sprendimą. Vyras tylėjo. Ir, štai, po kelių savaičių jaučiu tuos pirmuosius nėštumo požymius, todėl pranešiau vyrui. Jo reakcija tokia: „Aš nenoriu daugiau vaikų, tau jau tai sakiau ir sakau dar kartą, aš nenoriu šito vaiko, kiek aš galiu dirbti, kada tu dirbsi, man užtenka vieno vaiko, taip mes šimtą vaikų turėsim, ryt ieškosiu informacijos, į kokią kliniką tave nuvežti.“ Aš be amo. Aš sakau, kad aborto nedarysiu. Jis sako: „Darysi ir viskas“, – nes vaiko nenori. Nežinau, kaip jaustis. Siaubinga. Anksčiau mes sutarėm gerai. Esam lyg ir graži šeima. Bet kaip reaguoti į tokias frazes? Stengiuosi galvoti, kad jam nėra lengva, daug dirba, turėjo susikūręs vieno vaiko šeimos modelį ir… bam. Jis geras žmogus, bet toks kategoriškas, kad net baisu. Nenoriu jaudintis, laukiuosi, bet vyras atsisako kūdikio…

Labas rytas,

Ačiū, kad parašėte tokiu svarbiu klausimu.

Ačiū, kad dar išsaugojote kūdikiui gyvybę.

Pats Jūsų laiško temos pavadinimas klaidina ir Jus, ir Jūsų vyrą. Jis klaidina visus žmones.

Reikia suvokti, kad nėra jokių abortų. „Abortus“ lotynų kalba reiškia „persileisti“. Tai reiškia, kad organizmas pats dėl vienų ar kitų priežasčių pašalina vaisių iš moters kūno.

Tai savaiminis pašalinimas.

Šiame laiške mes kalbame apie kitą dalyką. Šiuo atveju Jūsų vyras nori, kad gydytojai atliktų operaciją Jūsų organizme ir, ištraukę kūdikio embrioną, jį nužudytų.

Ačiū Dievui, kad nesutikote.

Kodėl žmonės embriono nužudymą vadina abortu?

Pirmiausia todėl, kad nori po šia sąvoka – „ABORTAS“ – paslėpti žmogžudystę. Juk jeigu vyras sakytų: „Aš surasiu gydytojus, kurie nužudys mūsų dar negimusį kūdikį“, – jam pačiam būtų baisu. Jis suvoktų, koks yra žiaurus – tiesiog žmogžudys.

Jeigu Jūs ateitumėte pas gydytojus ir sakytumėte: „Nužudykite mano dviejų savaičių (ar mėnesio) kūdikį, nes vyras nori, kad mes jį nužudytume“, – tai tikriausiai ir pats baisiausias gydytojas, kuris atlieka tuos abortus, žudymus, praregėtų. Jam būtų klaiku klausytis tokių kalbų – kad Jam reikės žudyti būsimą žmogų. Tuomet jis tikriausiai sakytų: „Nekalbėkite taip: mes nežudome, ką jūs čia paistote? Juk tai dviejų savaičių (mėnesio) embrionas – dar negyvas, dar ne žmogus.“ Ir panašiai.

Tačiau leiskite paklausti: o kas ten tada toks esti moters kūne, jeigu tai – ne vaikas, jeigu ne žmogus?

Kai nužudymą „įvelkame“ į kitokius žodžius: „abortas“, „išvalymas“, „išgramdymas“ ar pan., šitaip paslepiame didžiausią nusikaltimą – žmogžudystę. Ir tada ramiai miegame. Taigi sąmoningai mes bijome žudyti, tačiau taip pat sąmoningai pasislepiame už žodžių ir nužudome vaiką.

Kokios pasekmės laukia ką nors nužudžius?

Tik pragaras…

Aišku, mes net nežinome, kas yra pragaras, todėl abejingai į tai žiūrime. Jeigu mums čia šiek tiek būna sunku, iškart skundžiamės: „Oi, kaip sunku gyventi, nebepakeliu, visai kaip pragare.“ Žinokit, pragare milijardą kartų sunkiau. Lapkričio 27–29 dienomis Palangoje vesiu stovyklą apie kosmologiją, ten išsamiai papasakosiu apie visas pragaro planetų sistemas.

Iš savo, kaip gydytojo, praktikos galiu pasakyti, kad visos moterys, kurios jaunystėje „pasidarė abortus“, sulaukusios vyresnio amžiaus turi ginekologinių ir onkologinių problemų. Taigi nereikia net numirti, jau šiame gyvenime sulaukiame bausmės – kylančių kūno problemų. Visas moteris, kurios „pasidarė abortus“ graužia sąžinė. Vyrai to niekada nesupras. Jos visos paskui verkia, joms baisu: „O kas man už tai bus?“

Didžiausia Jūsų vyro problema ta, kad jis nesuvaldo savo geismo. Todėl jeigu jis nesugebėjo jo suvaldyti ir Jūs pastojote, tai jis turi Jus globoti, o ne versti nužudyti kūdikį. Jeigu būčiau Lietuvoje, pasiūlyčiau, jeigu jis toks drąsus, ateiti pasikalbėti su manimi. Vis dėlto aš išvykęs.

Tad ką Jums daryti dabar?

1) Visos mintys apie nužudymą, ypač išreikštos garsiai, besikalbant, iki beprotybės gąsdina Jūsų būsimą kūdikį. Įsivaizduojate, jis girdi ir supranta, kad jį nori nužudyti? Kaip kūdikiui reikia jaustis? Jis negali niekur pabėgti. Jis jau darosi neramus, būtent todėl vėliau vaikai ir gimsta turėdami įvairiausių psichinių ir fizinių problemų. Paskui vieno iš sutuoktinių atžvilgiu toks vaikas būna šaltas, vengia bendrauti, nes kažkuris (arba abu) iš tėvų jo gimimo nenorėjo.

2) Pas mane praktikoje buvo ne vienas toks atvejis, kai kažkuris iš tėvų (ar net abu) nenorėjo gimdyti, bet man pavyko juos perkalbėti. Dabar šeimos augina tuos vaikus ir abu tėvai laimingi.

3) Jūs turite nesutikti „darytis abortą“, t. y. žudyti naują gyvybę.

4) Jeigu „abortą“ pasidarysite bijodama vyro, tai kitą gyvenimą, kai Jums irgi reikės gimti žmogumi, Jus irgi kokia nors mama ligoninėje „išmes“ iš savęs. Tada, būdama ką tik užsimezgusi gyvybė, Jūs tai suvoksite. Bus labai baisu.

5) Turite prašyti, maldauti vyro, kad gimtų vaikutis.

6) Jei prireiks, pasitelkite į pagalbą visus savo artimuosius: tėvus, uošvius. Tuos, kurie jam yra autoritetai.

7) Per prievartą iš Jūsų niekas būsimo kūdikio neatims. O jei vyras ir grasins išeiti iš namų ir Jus palikti, tai, vadinasi, taip jis Jus ir myli.

8) Daugybė šeimų negali susilaukti vaikų, nors moka didžiulius pinigus už įvairias procedūras. O vaikų kaip nėra, taip nėra.

9) Turiu pažįstamą moterį, kurią vyras paliko su penkiais vaikais, kai ji nesutiko nužudyti paskutinį vaikutį. Šiandien ji gyvena laimingai.

10) Kasdien melskitės. Tik Dievas dabar gali sustiprinti Jūsų ryžtą nepasiduoti neapgalvotam vyro žingsniui.

11) Apkabinkite vyrą ir pabandykite savo gerumu, švelnumu jį perkalbėti. Pasakykite: „Argi neužteks maisto dar vienam vaikui, jei net metus jam užtenka beveik vien tik mamos pieno?“

12) Aš pasimelsiu už Jus, kad išliktumėte tvirta pagimdyti kūdikį.

 

Su meile,

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Pasidalinkite su kitais!