Alkoholis ir santuoka. Kai vartoja šeimos narys

Seimyninis-alkoholismas1

Tyrimai atskleidžia, kad apie 50 % suaugusiųjų turi bent vieną artimą šeimos narį, kuris piktnaudžiauja  alkoholiu ar kitais narkotikais. Alkoholizmas neigiamai veikia ne tik vartojantį asmenį, bet ir tarpusavio santykius šeimoje. Dėl priklausomybės, kiekvienas alkoholiko šeimos narys gali būti psichologiškai traumuotas bei turėti ilgalaikių psichologinių problemų (ypač vaikai).

Psichologo Neill Neill teigimu, jeigu vieno iš šeimos narių priklausomybė nuo alkoholio išauga iki tokio lygio, kad jis yra vartojamas vien tam, jog būtų galima jaustis pakenčiamai, kiti šeimos nariai taip pat ims kentėti vien nuo rūpesčio alkoholiku.

Kitaip tariant, su alkoholizmu santuokoje taip pat auga ir poreikis prižiūrėti alkoholiką. Tuo tarpu jis pats ims atsainiai vertinti savo paties priežiūrą, higieną bei santykius. Alkoholikas sutuoktinis gali pamiršti ar piktnaudžiauti savo šeima, jos finansiniais ištekliais, kai kuriais atvejais netgi sudaryti teisines problemas.

Daktaras Neill pabrėžia, kad alkoholikai, kaip ir visi asmenys, turintys priklausomybę (pvz. narkomanai) yra linkę meluoti. Meluoja jie ne tik artimiesiems, aplinkiniams, bet ir sau (meluoja, kad neturi problemos su alkoholiu, vartoja mažiau negu iš tikro, nuolat teisinasi ar iš viso slepia tai). Alkoholikai nuolat teisinasi, kad vartojimui yra kokios nors priežastys (įtampa darbe ir pan.), dėl savo gėrimo kaltina kitus (kas nors sunervino, dažniausiai sutuoktinis) ir toliau vartoja alkoholį, nepriklausomai nuo pasekmių.

Jeigu tokioje šeimoje auga vaikai, dažniausiai jie yra linkę kopijuoti destruktyvų alkoholiko elgesį. Vaikams rodomas pavyzdys, kaip patiems išaugus būti alkoholikais, kaip meluoti ir apgaudinėti.

Koks yra piktnaudžiavimo alkoholiu poveikis šeimyninei laimei bei gyvenimo šeimoje kokybei?

Alkoholizmas šeimoje didina kančios ir baimės jausmus santuokoje. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurių santuoką paveikė šeimos nario alkoholizmas, jaučia didesnį kančios ir baimės jausmą šeimoje negu blaiviai gyvenančių šeimų nariai.

Šeimyninė laimė ir pasitenkinimas yra stipriai susiję su poros gebėjimui bendrauti tarpusavyje. Alkoholio vartojimas skatina negatyvų ir priešišką tarpusavio bendravimą. Tokiuose santykiuose yra daugiau pykčio ir mažiau šilumos bei vienybės. Šie veiksniai ženkliai mažina poros pasitenkinimą savo santuoka ir kuria tarpusavio įtampą.

Piktnaudžiavimas alkoholiu didina tarpusavio įtampą, nes priklausomybę jam turintis sutuoktinis negali dalyvauti šeimyniniame gyvenime pilnavertiškai. Alkoholiko galimybės dalyvauti kasdienėje namų ūkio darbų veikloje ar racionaliai pasiskirstyti atsakomybes praktiškai yra lygios nuliui. Šis nesugebėjimas didina stresą šeimoje, didesnė atsakomybės dalis užkraunama priklausomybės neturinčiam sutuoktiniui.

Nuo to ypač kenčia vaikai. Suaugusiojo šeimos nario piktnaudžiavimas alkoholiu yra tampriai susijęs su didėjančiomis vaikų socialinėmis, emocinėmis, elgesio ir akademinėmis problemomis, kurios, savo ruožtu, veda prie dar didesnės įtampos šeimoje.

Ar piktnaudžiavimas alkoholiu didina skyrybų riziką?

Vienareikšmiškai taip.

Kaip piktnaudžiavimas alkoholiu veikia sutuoktinių tarpusavio bendravimą?

Skiriama mažiau dėmesio tarpusavio problemų sprendimui. Poros, kurioje vienas iš partnerių yra priklausomas nuo alkoholio, žymiai rečiau konstruktyviai sprendžia tarpusavio problemas nei gyvenantys blaiviai. Kurį laiką nuolatos vartojant, alkoholikai praranda problemų sprendimo įgūdžius, nesugeba atvirai diskutuoti ar padrąsinti. Ilgainiui, gyvenant tokiuose santuokose noras spręsti problemas yra išviso prarandamas. Ypač vengiama tampa alkoholio vartojimo tema, dažniausiai bijant, kad pokalbis taps negatyvus, o vartojantis sutuoktinis ims smurtauti. Tokios bendros „santuokinės“ problemos bei svarbūs klausimai, kaip pavyzdžiui, šeimos finansai, vaikų auklėjimas, buitis ir t. t. yra sprendžiami tik vieno sutuoktinio, vengiant bendro iškilusių problemų sprendimų. Dažniausiai bendravimas su vartojančiu sutuoktiniu tiesiog kelia stresą.

Lyginant su blaivininkais, asmuo, dažnai vartojantis alkoholį, tampa nesąžiningas, nemalonus, grubus, labiau nerimauja. Padidėja jo jautrumas aplinkai bei erzinantiems jos faktoriams. Reakcija į aplinką bei problemas – jautri, neadekvati, perdėta. Dėl šių savybių efektyvus bendravimas su alkoholiku tampa labai sudėtingas ar net praktiškai neįmanomas. Jie linkę labiau kritikuoti, kaltinti, niekinti, išreiškia daugiau pykčio, mažiau reikšti šiltus jausmus.

Visos šios negatyvios bendravimo savybės atsiranda dėl alkoholio poveikio smegenims. Alkoholis veikia asmens gebėjimą tinkamai suprasti savo sutuoktinio žodžius. Girtuokliai yra linkę labai neigiamai interpretuoti savo partnerių žodžius. Dėl šios priežasties į juos reaguoja su didesniu pykčiu bei neigiamomis emocijomis.

Piktnaudžiavimas alkoholiu dažnai yra susijęs su smurtu ir prievarta santuokoje

Remiantis JAV statistikos duomenimis 40–60 % mušamų moterų pranešė, kad jų vyrai yra sunkūs arba probleminiai alkoholikai. 50–70 % vedusių vyrų, kurie gydosi priklausomybę nuo alkoholio prisipažino, kad yra smurtavę prieš savo sutuoktines, iš jų 20–30 % smurtavo nuolat ar smarkiai.

Kuo dažniau vienas iš partnerių yra neblaivus, tuo labiau tikėtina, kad jie psichologiškai ar fiziškai smurtauja prieš savo šeimos narius. Piktnaudžiavimas alkoholiu yra tiesiogiai susijęs su padidėjusia agresija ir prievarta šeimoje. Alkoholikai yra linkę veikti agresyviai, nes vartojant svaiginančius gėrimus sumažėjęs gebėjimas racionaliai mąstyti. Alkoholis padaro žmones impulsyviai ir nesugebančiais valdyti savo pykčio.

Gyvenkime blaiviai :-).

Budrus.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!