50 patarimų, kaip iš vaiko išauginti neurotiką (I dalis)

kids-4175067_960_720

1. Tvirtai nuspręskite, kad jūsų vaikas toks, koks yra dabar, yra blogas ir niekam tikęs. Patikėkite patys ir įtikinkite vaiką, kad jis gimė ydingas ir sugadintas, o suaugusiųjų užduotis – padaryti iš jo ,,tikrą žmogų“. Tai – būsimos vaiko neurozės pamatas.

2. Nedelsdami kelkite savo vaikui kuo nerealesnius tikslus. Geri variantai: jūsų vienerių metų vaikas privalo išmokti rūpintis jūsų jausmais ir palaikyti savo drabužių švarą; trimetis – įsisavinti etiketą, elgesio estetikos pagrindus ir skirti moralę nuo dorovės; šešiametis – privalo sugebėti valandų valandas ramiai išsėdėti vienoje vietoje, be teisės krustelėti; devynmetis – suvokti daugiaprasmės logikos ir subjektyvaus idealizmo pagrindus; dvylikametis – apsispręsti dėl savo gyvenimo paskirties; penkiolikmetis – mokėti nuoširdžiai apgailestauti, kad dar negali užsidirbti pragyvenimui ir gyventi savarankiškai.

3. Prisiminkite, kad idealus vaikas – tai paklusnus vaikas. Po dvidešimties metų pas visus paklusnius vaikus atskrenda geroji fėja ir paverčia juos aktyviais bei savarankiškais suaugusiais žmonėmis. Nuoširdžiai gaila tų tėvų, kurie turi nurodinėti savo suaugusiems vaikams: ,,bent kuo nors užsiimk“, ,,nesėdėk namie“, ,,mes suradome tau darbą – nueik“. Jų vaikas, panašu, nebuvo pakankamai paklusnus. Štai geroji fėja ir neatskrido.

4. Tam, kad pasiektumėte užsibrėžtus tikslus, visą dėmesį sutelkite į vaiko blogybių šalinimą. Nepadėkite vaikui mokytis nieko naujo, nes jo dėmesys tada nukryps į šalį nuo to, koks jis blogas.

5. Stebėkite, kad vaikas jokiu būdu neimtų jaustis saugus – jei saugumo jausmas įsišaknys, tai ateityje jis nebeturės galimybės pasitikėti niekšais ir apgavikais, nes bus su kuo lyginti. Ir apie kokias savo nelaimingo gyvenimo bėdas tada jis jums pasakos? Jums išvis nebebus apie ką kalbėtis.

6. Jei dar nemokate, tai išmokite kalbėti apibendrindami: ,,tu visada“, ,,tu niekada“, ,,tu nieko“, ,,visi, išskyrus tave“, ,,tu nuolatos“. Idealiai skambėtų frazė: ,,tu visada viską darai ne taip ir niekada nieko gero iš tavęs negalima tikėtis“.

7. Rėkite. Yra pastebėta, kad kai suaugęs žmogus artėja link vaiko, jo balso bangos greitis mažėja. Kompensuokite šį natūralų refleksą.

8. Stenkitės sutrukdyti vaikui įsitraukti į kokią nors veiklą. Juk negali dvimetis vaikas, žinoma, jei jis  yra normalus, trisdešimtą kartą grįžti ir ropštis per tą patį slenkstį, jei tas veiksmas jam pavyko jau iš dešimto bandymo. Savo kūno įvaldymui jis dar turės kokius dvylika metų. Dabar svarbesnis kitas tikslas – laikytis dienos režimo.

9. Šaipykitės ir bauskite už nerangumą. Apskritai – šaipykitės kuo dažniau. Taip jis išmoks būti nedrąsus. O jei jis taps apgailėtinas, tai niekam nebeatrodys pavojingas ir jo niekas neskriaus, tik gailėsis. Drąsiai tyčiokitės iš jo fizinių trūkumų. Juk nėra nieko juokingiau už ,,dantys kaip pas žiurkę“, ,,nosis kaip bulvė“ ir panašius komentarus. Dažniau klauskite: ,,O kodėl tu toks atlėpausis?“ Pavyzdžiui, jei mergaitei dažnai kartosite frazę „atrodai pastorėjusi“, ji gali tapti jos bilietu į šlovę. Juk ,,žinoma aktorė“, ,,anoreksija“ ir ,,šlovė“ – tai sinonimai.

10. Produktyviai išnaudokite vaiko siekį kopijuoti viską, ką jis mato ir girdi. Jei vaikas ištarė, nors ir netobulai, bet jau panašiai, kaip jūs, žodį ,,biaaat“ – į kampą. Paėmė jūsų cigaretę ir vaikšto vaidindamas ,,tėti, žiūrėk, aš rūkau“ – per užpakalį. Jei jis jau trijų metų tokius dalykus išdarinėja, tai kas bus toliau? Nori pabandyti taip pat gražiai, kaip jūs, supjaustyti pomidorą – per nagus. Sukiš skalbinius į skalbyklę – gnybkite taip, kad jaustųsi lyg po elektros šoko. Jis kartą ir visiems laikams turi įsisąmoninti, kad yra niekingai menkas ir kad niekada nebus vertas tapti stipriu, sumaniu ir išmintingu suaugusiuoju – tokiu kaip jūs.

11. Kaltinkite vaiką dėl tų dalykų, kurių jis išmoko iš jūsų. Bet tegul dėl jo bjauraus charakterio bus kalti filmai, vaikų darželis, jo draugai, mokykla arba mamos prosenelio genai.

12. Komentuokite visus vaiko veiksmus. Būkite maksimaliai kritiški. Jis turi priprasti. Nes siekis būti geresniu, nei yra dabar, bet niekada to nepasiekti, bus jo viso gyvenimo darbas. Padedantys žodžiai: ,,neliesk“, ,,nebėk“, ,,nerėk“, ,,sėdėk tiesiai“, ,,tau nieko negalima duoti į rankas“, ,,geriau to nedaryk“, ,,dar kartą taip padaryk ir aš tau“, ,,rankos tau auga iš vienos vietos“, ,,duok, aš pati“. Ateityje jūsų balsas turi tapti balsu iš eterio, kuris nuolat skambės jo galvoje, be išjungimo funkcijos ir be galimybės suprasti, kad tai – ne jo paties balsas, o senos programos transliacija.

13. Niekada ir nieko neaiškinkite. Vadovaukitės paprastomis taisyklėmis: 1) jis visada dar per mažas ką nors suprasti ir 2) kai užaugs – pats supras. Vartokite neaiškias formuluotes: ,,gražiai elgtis“, ,,nebūti kvailiu“, ,,elgtis kaip žmogus“, ,,elgtis teisingai“. Tegul suvokia, kad yra tokių sudėtingų ir jam sunkiai suprantamų dalykų, apie kuriuos informuoti visi, tik ne jis. Kai jis bus paauglys, galėsite jį terorizuoti už tai, kad ,,nesupranta elementarių dalykų“. Neatimkite iš savęs tokio malonumo.

14. Tuo pat metu atiduokite jį visapusiškam lavinimui į ugdymo centrus, grupes, darželius. Juk būtent jūsų vaikui gamta pašykštėjo natūralaus palaipsninio gebėjimo pažinti jį supantį pasaulį. Vaikų lavinimo įstaigų specialistai geriau žino, kokia tvarka ir ką jis turi pažinti. Jūs laimėsite, jei pirmasis jo ištartas žodis bus ,,kvadratas“.

15. Jei tik yra galimybė, kuo anksčiau atiduokite savo vaiką į darželį. Auklėtoja trisdešimties vaikų grupėje tikrai juo pasirūpins geriau nei jūs pats. Juk dar prieš susiformuojant individualiam vaikiškam “aš”, reikia suskubti integruoti jam kolektyvinį “aš” ir tetos Natalijos nuomonę, kad ,,negražu pykti ir būti tokiu pasipūtusiu, kai jau visi stovi eilutėje, susikibę rankomis po du“.

16. Įtikinkite vaiką savo visažinyste. Jūs matote ir žinote, ką jis daro, netgi tada, kai nesate šalia, skaitote jo mintis iš akių, iš anksto žinote apie jo ketinimus ir tai, kad ,,štai tiesiog dabar jis akiplėšiškai jums meluoja“. Kartu su subtiliai ištobulintomis bausmėmis tai padės jam efektyviausiu būdu susipažinti su vaiduokliais, tamsoje besislepiančiais monstrais, baime likti vienam. Ir nuobodulio – kaip nebūta!

17. Vaikas turi suvokti, kad tarp visų kitų yra idealių žmonių, kokiu jis niekada netaps. Lyginkite savo vaiką su kitais vaikais ir visada darykite tai jo nenaudai. Kiti visada turi būti geresni. Nepamirškite, kad savo praeityje jūs pats buvote absoliutus idealas. Kitaip jis aptings ir nustos vystytis. Žodžiai – pagalbininkai: ,,nesugebi – nesiimk“, ,,galėtum, jei norėtum“, ,,tau niekada nepavyks“, ,,štai aš tavo amžiuje“, ,,žiūrėk, kaip kitiems gerai sekasi“, ,,tau turėtų būti gėda“.

18. Susitarkite su kitais savo šeimos nariais, kad jie skatintų jūsų vaiką daryti tai, už ką jūs patys jį baudžiate. Ir patys bauskite jį už tai, už ką vakar gyrėte. Uždrauskite ir tuojau pat leiskite. Tegul jūsų vaikas supranta, kad jo elgesys ir to elgesio rezultatas – tarpusavyje nesusiję veiksniai. Tai vysto vaiko intelektą ir intuiciją.

19. Gąsdinkite vaiką vilkais, raganomis, policininkais, kurie ,,ateis ir pasiims“. Taip prie vaiduoklių ir pabaisų prisijungs monstrai iš po lovos. O didelėje kompanijoje, kaip žinote, linksmiau. Nuoširdžiai tyčiokitės iš jo baimių, juk lyginant su jūsiškiais, jo monstrai – niekis.

20. Grasinkite, o dar geriau – pasitaikius patogiam momentui atimkite iš vaiko žaislus, o jo mėgstamą valgį duokite jam tik už gerą elgesį. Jis turi žinoti, kad bet kuriuo momentu jis gali ko nors netekti. Taip jis užaugs godus ir netaps ,,tiesiog liurbiu“.

21. Stenkitės neduoti vaikui to, ko jam reikia. Tegul žino, kad pasaulio resursai itin riboti ir niekas su jais savo noru nesiskiria. Vienintelis būdas ką nors gauti – tai išmokti vogti. Ir, beje, negi gali būti koks nors geresnis motyvas tobulėti, nei pavydas?

22. Konkuruokite su vaiku. Konkurencinėje kovoje dažniausiai laimėkite jūs, o dar geriau, laimėkite visada. Juk, iš vienos pusės žiūrint, nėra nieko maloniau, kaip laimėti šachmatų partiją prieš penkiametį, o žiūrint iš kitos pusės – jam tai bus pamoka. Tegu suvokia, kad konkurencinėje kovoje su kitais jis neišvengiamai pralaimės. Tegul iš karto mokosi apgaudinėti ir gudrauti, keisdamas taisykles pagal savo poreikius.

23. Kai vaikas pirmą kartą puola į isteriją, būkite dėmesingi. Nesistenkite nukreipkite jo dėmesio, duokite jam tai, ko jis reikalauja. Kartokite tai daug kartų. Jis turi įtvirtinti šį naudingą gebėjimą.

24. Muškite vaiką. Per rankas, per veidą, per užpakalį. Būtinas ausies sukimas ir trankymas per galvą. Šitaip vaikas sugebės prievartą priimti kaip normą ir ateityje galės kantriai bei oriai pakelti patyčias ir smūgius: bendraamžių rate, armijoje, santuokoje, gatvėje.

25. Įgykite vaiko pasitikėjimą, o po to, sužinoję viską, ką norėjote, bauskite. Renkite jam apklausas ir kratas. Atminkite – jis jums ne draugas ir niekada draugu nebus. Jūsų misija – demaskuoti ir sunaikinti jame tūnantį priešą. Priešas gudrus – jis viską supranta ir visuomet daro viską, kad jums kuo labiau pakenktų. Jis privalo suprasti, kad su jumis bendros kalbos neras. Klausimai – pagalbininkai: ,,Pasakyk teisybę ir aš tavęs nebausiu“, ,,Kodėl tu taip padarei?“, ,,Kas tavęs prašė?“, ,,Kas tave pamokė?“, ,,Tu supranti, ką darai?“, ,,Kiek dar tau reikės kartoti?“

 

Laukite tęsinio…

Lina Vėželienė, Gyvojipsichologija.lt

Redagavo Lina Staponaitė

Pagrindinė nuotrauka iš Pixabay.com

Pasidalinkite su kitais!