18 m. Rusnė: „Tėčiui atnešus sveikos gyvensenos žinias, šeimoje prasidėjo negrįžtami pokyčiai“

rusne

Aš Rusnė Gužauskaitė, man 18 metų, esu būsima abiturientė. Neseniai praėjęs mano 18-as gimtadienis toli gražu nebuvo tas tipinis vakarėlis sodyboje su svaigalais, rytiniais galvos skausmais ir pradingusia atmintimi. Jį atšvenčiau jaunimo stovykloje „Laisvės kodas“, kartu su maždaug 90-čia sveikos gyvensenos kryptimi žvelgiančių nuostabių žmonių. Geresnio gimtadienio sau neįsivaizduoju!

Vartojantys alkoholį yra alkoholio pramonės aukos

Vakarėliuose su „pradingusia atmintimi“ nematau prasmės, man kaip tik norisi prisiminti, kaip buvo smagu praėjusią dieną ir be to, linksmintis blaiviai yra tikrai labai paprasta. Čia kaip ir su mėsa – kam man to reikia, jeigu ir be to labai gerai. Apskritai, mane labai gąsdina neprognozuojami, patys savęs nekontroliuojantys, kitiems grėsmę keliantys apsvaigę žmonės. Tokia aš nenoriu būti niekada. Daugumai tokie svirduliuojantys, savo šlapime gulintys ar blevyzgas kalbantys žmonės kelia juoką, tačiau man priešingai – ir baugu, ir gaila tų žmonių, nes jie dar neatrado tos tikrosios laimės ir beviltiškai bando nuskandinti savo problemas alkoholyje, kuris yra tik lengvas reklamos triukas ir didžiulė pinigų mašina.

Sveiką gyvenseną į šeimą atnešė tėtis

Mano gyvenimo būdas pradėjo formuotis dar vaikystėje, maždaug prieš 10 metų. Už tai esu labiausiai dėkinga savo tėčiui. Jis, pats atradęs „Gyvenimo meno“ organizaciją, į namus parsinešdavo neįkainojamos ten įgytos išminties, kalbėdavo su mumis, išmokė atpažinti tikrus draugus, o po to ėmė mus kviesti į stovyklas ir kursus. To ir pakako negrįžtamiems mūsų šeimos pokyčiams. Mums visiems prasidėjo tarsi visiškai naujas gyvenimo etapas. Nors buvau dar vaikas, tačiau iškart pastebėjau, kaip keičiasi mūsų bendravimas, mitybos įpročiai (namuose mėsos vis mažėjo), stiprėja tarpusavio ryšiai, daugėja energijos, platėja šypsenos ir didėja optimizmo atsargos. Dar dabar jaučiu, kaip viskas tik geryn ir šviesyn, tobulėjame visi drauge.

Pažintis su sveikuoliais aplieta džiaugsmo ašaromis

rusne1-400x388Esu neapsakomai dėkinga mano pirmajai meno gyventi mokytojai Jūratei. Ji ne tik man davė savo kelionėse ir dvasiniuose patyrimuose įgytos išminties, tačiau išmokė tą išmintį atrasti ir savyje. Už tai jaučiu jai nepaprastą pagarbą ir meilę. Būtent ji praėjusią vasarą ir pasikvietė mane savanoriauti sveikuolių stovykloje – buvau jos asistentė. Tada ir įvyko mano pirmoji pažintis su sveikuoliais. Nors stovykloje buvau vadovytė, o ne dalyvė, paskutinė jos diena buvo aplieta džiaugsmo ašaromis dėl ten sutiktų tikrų, nuostabių žmonių, lydinčių mane iki šiol ir lydėsiančių, jaučiu, dar ilgai.

Savo gyvenimo kitokio jau nebeįsivaizduoju, esu be galo laiminga ir dėl to, kad sveikas gyvenimo būdas vis labiau populiarėja, ypač jaunimo tarpe. Gera turėti bendraminčių ir tikėti, kad judame link gražesnio rytojaus.

Sveikesnis gyvenimas mano draugams leidžia tapti laimingesniais

Draugai dažniausiai klausia, kuo pakeisti mėsą, kaip mamai ir gydytojai įrodyti, kad nevalgant mėsos kraujo tyrimai gali būti geri ir visiškai nenusilpsi. Labai džiaugiuosi, kai žmonės klausia, ypač dėl to, kad jie pastebi, domisi ir pasitiki manim šiais klausimais. Turiu labai daug draugų, kurie pasikeitė pradėję gyventi sveikiau. Smagu stebėti, kaip drauguose daugėja pasitikėjimo savimi, jie tampa natūralesni ir tiesiog laimingesni, o kartu ir tarp mūsų atsiranda dar daugiau bendrų dalykų.

Sigita Kriaučiūnienė, www.sveikuoliai.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!